Kategorijos

Kategorijos

Aplinkosauga

 

Transporto priemonėje yra tokios sudedamosios dalys: degalų, oro, tepalo filtrai, amortizatoriai, alyvos, aušinamieji skysčiai, stabdžių skystis, švino akumuliatoriai, stabdžių trinkelės, elektroninė įranga ir t. t. Visos susidariusios dalys, medžiagos, pavojingos ir nepavojingos atliekos turi būti rūšiuojamos, panaudojamos ir perdirbamos tokiu būdu prisidedant prie atliekų prevencijos ir negali būti išmetamos kartu su buitinėmis atliekomis.

Šiuo metu gamintojams ypatinga problema yra kenksmingų medžiagų automobilių gamyboje naudojimo ribojimas. Svarbu užtikrinti, kad medžiagos, naudojamos automobilių gamybai, nekeltų pavojaus aplinkai ir žmogaus sveikatai. Tai taikytina ne tik automobilio gamybos ir eksploatavimo fazėms, bet ir vėlesniems jo perdirbimo darbams. Transporto priemonių gamintojai kelia sau uždavinius, siekdami automobilyje panaudoti kiek galima daugiau medžiagų iš perdirbtų antrinių žaliavų, panaudojant bioplastikus ir t. t.

 

Akumuliatorių atliekų pavojingumas

 

Švino turintys akumuliatoriai turi būti surenkami ir perdirbami taip, kad būtų galima pakartotinai panaudoti visas medžiagas, iš kurių jie pagaminti, todėl jų negalima savarankiškai ardyti. Švino rūgštiniai akumuliatoriai – tai atliekos, turinčios daug pavojingų cheminių medžiagų. Netinkamai tvarkomi seni akumuliatoriai per irimo procesą ar pažeidus akumuliatoriaus korpusą, į aplinką išskiria daug pavojingų medžiagų. Pavojingos medžiagos užteršia gruntinius vandenis, nuodija dirvožemį, augalus, daro neigiamą poveikį žmogaus sveikatai. Dėl sunkiaisiais metalais ir kitomis pavojingomis medžiagomis užterštos aplinkos daugėja odos infekcijų, onkologinių bei kvėpavimo takų ligų, kraujotakos, imuninės, nervų sistemos bei kitų sutrikimų.

  

Reikalavimas rūšiuoti ir atskirai surinkti

  

Akumuliatorių atliekos turi būti renkamos atskirai: baterijų ir akumuliatorių atliekos turi būti surenkamos atskirai tam skirtuose specialiuose konteineriuose, statinėse, dėžutėse ar kitokiose talpyklose. Pavojingų atliekų šalinimas kartu su nerūšiuotomis atliekomis uždraustas ir reglamentuojamas teisės aktų. Veikiant akumuliatorių atliekų surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo sistemoms surenkami, rūšiuojami, perdirbami panaudoti akumuliatoriai. Vartotojas nebenaudojamą akumuliatorių gali priduoti atliekų tvarkytojui arba nuvežti į specialiai pažymėtą surinkimo vietą. Iš vartotojų atliekos surenkamos nemokamai. Atliekos dedamos į tam skirtas specialias paženklintas talpas. Priduoti akumuliatorių atliekas galima ir į savivaldybės stambiųjų atliekų aikšteles arba pavojingų atliekų surinkimo taškus. Informaciją apie atliekų surinkimo taškus, perdirbimo galimybes galima gauti savivaldybių aplinkosaugos skyriuose, akumuliatorių ir baterijų pardavimo vietose, Aplinkos ministerijos tinklalapyje bei kituose informaciniuose leidiniuose.

Šis simbolis, kuriuo paženklintos baterijos ir akumuliatoriai, reiškia, kad baterijų ir akumuliatorių atliekas reikia rinkti atskirai, nešalinti jų kartu su nerūšiuotomis komunalinėmis atliekomis.

Perdirbimo svarba

 

Teisingas akumuliatorių atliekų rūšiavimas, surinkimas, tvarkymas ir perdirbimas saugo aplinką ir tausoja gamtinius išteklius. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus, švino turintys akumuliatoriai ir baterijos turi būti surenkamos ir perdirbamos taip, kad būtų galima pakartotinai panaudoti visas ardant susidarančias atliekas – šviną, plastiką, sieros rūgštį ir kitas chemines medžiagas.

Atiduotos atliekų tvarkytojams, didžioji dalis medžiagų vėl grįžta į rinką ir tarnauja žmonėms kaip nauji produktai. Kita dalis atliekų, kurių neįmanoma perdirbti, šalinama aplinkai saugiu būdu. Tinkamai rinkdami senus akumuliatorius ir baterijas bei juos perdirbdami, taupysime žaliavas ir išsaugosime švarią aplinką ateinančioms kartoms.

Panaudotą švino akumuliatorių nemokamai priduoti galima ir mūsų įmonėje adresu: Pakalnės g. 5B, Domeikava, Kauno r. Daugiau informacijos: el. p. info@ferikas.lt, tel. / faks. +370 37 477760.

Informacija visuomenei

Netinkamas atliekų tvarkymas daro žalą visuomenės sveikatai ir aplinkai. Besikeičiančios vertybės visuomenėje skatina besaikį vartojimą, ko pasekoje nuolat generuojami pertekliniai atliekų kiekiai, jų netinkamas tvarkymas teršia orą, žemę ir vandenį, nepataisomai keičia gamtą, žmonių sveikatą. Todėl atliekų tvarkymas tampa viena aktualiausių ir prasmingiausių žmogaus veiklos rūšių.

Nerūšiuojamos ir netinkamai tvarkomos pakuočių atliekos jau po kelių dešimtmečių gali mūsų šalį padaryti vienu dideliu sąvartynu.

Svarbu atliekas rūšiuoti jų susidarymo vietoje, perdirbti ar kitaip panaudoti, saugant aplinką ir tausojant gamtos išteklius.

 

Kaip pavyzdžiui:

 

 

Naudotos padangos, gali ilgam užteršti mūsų aplinką, nes jos suyra tik per kelis šimtus metų. Naudotų padangų keliamas pavojus aplinkai ir žmonių sveikatai. Pamiškėse, grioviuose ar upės pakrantėje suguldytos sudilusios padangos ne tik darko vaizdą, bet gali tapti ir gaisro priežastimi. Padanga yra naftos produktas, todėl degdama į aplinką išskiria daug kenksmingų medžiagų, kurios turi įtakos plaučių, širdies ir kraujotakos ligoms atsirasti.

Guma – pagrindinė padangų sudedamoji dalis, kurios savybės, net ir pasibaigus padangų eksploatavimo laikui, nedaug pakinta. Atsižvelgiant į tai, padangas tikslinga perdirbti, atskiriant gumą nuo kitų sudedamųjų dalių (metalo, tekstilės) ir vėliau ją panaudoti kitiems produktams gaminti. Gautas gumos granules galima panaudoti asfaltui, guminėms dangoms (pvz., skirtoms vaikų žaidimo aikštelėms), automobilių statymo apsaugoms ir kitiems produktams gaminti.

Nusidėvėjusios padangos gali būti naudojamos ir energijai gauti. Lietuvoje tokiu tikslu padangas naudoja AB „Akmenės cementas“. Jos yra deginamos naudojant specialius filtrus, neutralizuojančius degant išsiskiriančias kenksmingas medžiagas  Deginimas vyksta itin aukštos temperatūros krosnyje, o susidarę pelenai panaudojami cementui gaminti.

Naudotas padangas draudžiama šalinti kartu su komunalinėmis ir ne su komunalinėmis atliekomis. Draudžiama jas deginti.

Nusidėvėjusias padangas galima nemokamai atiduoti padangų platinimo vietose tuomet, kai atiduodamos padangų atliekos skirtos tam pačiam transporto priemonės tipui ir jų yra tiek, kiek perkama naujų. Gyventojai nusidėvėjusias padangas gali atiduoti į savivaldybėms priklausančias didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Sąrašą galima rasti čia: www.am.lt

Į tokias aikšteles gyventojai per metus gali nemokamai atiduoti iki 4 lengvųjų automobilių padangų. Prieš vežant atliekas į artimiausią aikštelę, reikėtų pasitikslinti, kokias atliekas ji priima, nes skirtingose aikštelėse priimamos skirtingos atliekos, pvz., ne visur priimamos buities pavojingos atliekos. Į aikšteles atliekas atvežti galima bet kuriuo jų darbo metu. Išsamią informaciją apie savivaldybėse veikiančias didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, jų adresus, darbo laiką ir priimamas atliekas teikia savivaldybių atstovai. Aikštelių adresai skelbiami savivaldybių ir Aplinkos ministerijos interneto svetainėse.

 

 

Panaudoti automobilių kuro, tepalų ir oro filtrai - ypatingai pavojingos aplinkai. Netinkamai tvarkomos jos gali kelti pavojų tiek aplinkai, tiek žmonių sveikatai.

Automobilių kuro ir tepalų filtrus sudaro metalas, alyva, kuro likučiai bei filtruojantis elementas: alyva turi kone trečdalį Mendelejevo lentelės elementų: vario, cinko, sunkiųjų metalų. Alyvoje gausu sunkiųjų metalų ir kitokių kenksmingų aplinkai cheminių junginių. Išmetus kuro, oro ar tepalų filtrus į aplinką, užteršiami dideli plotai grunto, taip pat prasiskverbia į gilesnius sluoksnius, dėl ko gali kilti pavojus užteršti gruntinius vandenis, per juos upes, bei geriamojo vandens šaltinius. Ne paslaptis, kad kai kurie piliečiai sudegina šias atliekas taip dar labiau užteršdami aplinką ir orą, į kurį išsiskiria sunkieji metalai, bei kancerogeniniai junginiai, kurie  sukelia kvėpavimo takų ligas. Draudžiama šias atliekas maišyti su komunalinėmis ir ne komunalinėmis atliekomis.

Didžiausia kenksmingų medžiagų koncentracija išleidžiama į aplinką ne metalams yrant, o būtent per metalo gamybos procesus. Metalą galima perdirbti neribotai – jo pagrindinės savybės nekinta, o perdirbant sunaudojama daug mažiau energijos negu gaminant iš rūdos.

Susidariusias, sukauptas atliekas gyventojai gali perduoti atliekų tvarkytojui turinčiam teisę tokias atliekas tvarkyti.

Mūsų įmonė bendradarbiauja su atliekų tvarkymo įmonėmis, kurios yra registruotos kuro, tepalo ir oro filtrų bei kitų pavojingų bei nepavojingų atliekų tvarkytojais.

Atliekas  galima palikti transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančioms įmonėms, jeigu asmuo naudojasi šių įmonių paslaugomis, tvarkydamas savo transporto priemonę.

Naudotų filtrų atliekas galima atiduoti ir į savivaldybėms priklausančias didelių gabaritų atliekų aikšteles. Detalesnį sąrašą galite rasti čia: www.am.lt.

Perdirbant kuro ir tepalų filtrus, išgaunamas metalas ir alyva, o iš oro filtrų – plastmasė ir filtruojanti medžiaga. Alyva yra regeneruojama arba sudeginama. Perdirbtą alyvą galima naudoti ta pačia paskirtimi arba visiškai kitiems poreikiams: galima gaminti aukštos kokybės bazines alyvas; ji gali būti iš naujo rafinuota ir pardavinėjama kaip variklinė alyva. Perdirbant panaudotą alyvą tausojama vertinga energija: pakartotinis panaudotos alyvos rafinavimas reikalauja tik trečdalio energijos, kuri būtų sunaudojama žaliavinę naftą paverčiant alyva. O visos kitos iš automobilio dalių išgautos medžiagos – metalas, plastmasė – naudojamos pakartotinai, gaminant kitą produkciją.

Gaminant metalą sunaudojama daug energijos ir išskiriami didžiuliai šiltnamio dujų kiekiai, kurie yra tiesioginiai klimato kaitos ir pasaulinio atšilimo kaltininkai. Todėl perdirbant naudotų filtrų metalą tausojami ne tik gamtiniai ištekliai, mažiau teršiama nei gaminant metalą iš pirminių žaliavų, bet ir taupoma energija.

 

Alyvos atliekos – tai netinkama naudoti bet kokia mineralinė, pusiau sintetinė ar sintetinė tepimo arba pramoninė alyva. Patekusi į aplinką panaudota alyva gali sukelti daug aplinkosauginių problemų. Vienas litras alyvos gali užteršti milijoną litrų vandens ir padengti plėvele apie 1 hektarą vandens paviršiaus! Alyvai susimaišius su vandeniu, susidaro emulsija, kuri lengvai pažeidžia vandens gyvūnų kvėpavimo organus, patekusi į gruntą gali sutrikdyti augalų ir dirvožemio organizmų aprūpinimą deguonimi.

Alyvos atliekose sunkieji metalai gali pažeisti nervų sistemą, inkstus, sukelti vėžinius susirgimus. Jie po truputį kaupiasi organizme, tad po kiekvieno kontakto su panaudota alyva, jų vis padaugėja. Todėl ir sveikatos problemos išryškėja tik po kurio laiko.

Alyvos atliekas draudžiama šalinti kartu su komunalinėmis ar kitomis atliekomis. Pavojingųjų atliekų šalinimas kartu su nerūšiuotomis komunalinėmis ar kitomis atliekomis yra uždraustas ir reglamentuojamas  teisės aktų.

Draudžiama alyvų atliekas deginti pečiuose, krosnyse, nes degimo metu išsiskiria kancerogeninių savybių turinčios medžiagos, sukeliančios vėžinius susirgimus, apsigimimus, vaisingumo sutrikimus bei kvėpavimo takų ligas – bronchitą, astmą ir kt.

Alyvos deginamos tik turint leidimus ir tam skirtose krosnyse su specialiais filtrais, kurie reguliariai keičiami ir tvarkomi kaip pavojingos medžiagos.

Išpiltos alyvos atliekos į paviršinio bei požeminio vandens telkinius bei drenažo ir kanalizacijos sistemas ar ant dirvožemio užteršia didelius plotus grunto, taip pat prasiskverbia į gilesnius sluoksnius, dėl ko gali kilti pavojus užteršti gruntinius vandenis, per juos patekti į upes, bei geriamojo vandens šaltinius.

Draudžiama perduoti alyvos atliekas asmenims, neturintiems teisės tvarkyti tokių atliekų.

Iš perdirbtos alyvos galima pagaminti aukštos kokybės bazinę alyvą. Ji taip pat gali būti iš naujo rafinuojama ir naudojama kaip variklinė alyva. Perdirbant panaudotą alyvą tausojama energija. Pakartotinis alyvos rafinavimas pareikalauja tik trečdalio energijos, kuri būtų sunaudojama gaminant alyvą iš žaliavinės naftos.

Gyventojai ir įmonės susidariusią panaudotą alyvą gali perduoti atliekų tvarkytojui, turinčiam teisę tvarkyti tokias atliekas.

Mūsų įmonė bendradarbiauja su atliekų tvarkymo įmonėmis, kurios yra panaudotos alyvos ir kitų pavojingųjų bei nepavojingųjų atliekų tvarkytojais.

Gyventojai  panaudotą alyvą gali palikti transporto priemonių techninės priežiūros ir  remonto paslaugas teikiančiose įmonėse, jeigu asmuo naudojasi šių įmonių paslaugomis, tvarkydamas savo transporto priemonę.

 

Netinkami naudoti transporto priemonių akumuliatoriai – tai atlieka, turinti daug pavojingų cheminių medžiagų. Pagal   Europos Sąjungos reikalavimus, švino turintys akumuliatoriai ir baterijos turi būti surenkami ir perdirbami taip, kad būtų  galima pakartotinai panaudoti didžiąją dalį medžiagų, sudarančių šias atliekas – šviną, plastiką, sieros rūgštį, stibį ir kita.

Kai akumuliatoriai yra tvarkomi netinkamai, jie irdami ar pažeidus jų korpusą, į aplinką išskiria pavojingas chemines medžiagas: sunkiuosius metalus ir elektrolitus. Akumuliatoriuose esantis švinas laikomas pirmos pavojingumo klasės elementu. Jis gali patekti į organizmą garų pavidalu per kvėpavimo takus, kaip dulkės bei per virškinimo traktą. Švinas, kaip ir visi sunkieji metalai, patekęs į organizmą ūmaus apsinuodijimo nesukelia. Šis metalas kaupiasi organizme ir laikui bėgant gali būti nervų sistemos sutrikimų, nemigos, galvos skausmo, padidėjusio nervingumo priežastimi. Sveikatai pavojinga ir sieros rūgštis, naudojama gaminant akumuliatorius. Sieros rūgštis garuoja ir patenka į žmogaus organizmą per kvėpavimo takus. Tai gali sukelti akių uždegimą, kvėpavimo takų susirgimus (pvz., bronchitą), balso stygų, trachėjos uždegimus, paskatinti nykti kvėpavimo takų gleivinę, nosies pertvarą, pakenkti dantims.

Sieros rūgštį išpylus tiesiog ant žemės – toje vietoje bus išdeginta visa augmenija. Toliau skverbdamasi per dirvožemį sieros rūgštis gali patekti į gruntinius vandenis, užnuodyti maistui auginamus augalus ir per juos patekti į žmonių ir gyvūnų organizmus.

Akumuliatorių atliekas draudžiama šalinti kartu su komunalinėmis ar kitomis atliekomis. Pavojingųjų atliekų šalinimas kartu su nerūšiuotomis komunalinėmis ar kitomis atliekomis yra uždraustas ir reglamentuojamas  teisės aktų.

Akumuliatorius draudžiama savavališkai ardyti. Priduoti akumuliatorių reikia neardytą, kad pavojingos medžiagos nepasklistų po aplinką.

Švino akumuliatorių atliekos turi būti surenkamos atskirai, tam skirtuose specialiuose konteineriuose, statinėse, dėžutėse ar kitokiose talpyklose, kurios yra paženklintos akumuliatorių surinkimo ženklu.

Akumuliatorius tvarkančios įmonės juos išardo: iš švino ir plastikų gaminami nauji  akumuliatoriai, o rūgštys (elektrolitas) apdorojus, gali būti naudojamas trąšoms gaminti.

Išeikvotus, netinkamus naudoti akumuliatorius galima atiduoti tokią teisę turintiems atliekų tvarkytojams, taip pat galite palikti mūsų įmonėje ir mes pasirūpinsime, kad akumuliatorių ir baterijų atliekos bus perduotos atliekų tvarkytojams. Mūsų įmonė bendradarbiauja tik su atliekų tvarkymo įmonėmis, kurios yra registruotos pavojingų bei nepavojingų atliekų tvarkytojais.

Akumuliatorius ir baterijas galima nemokamai priduoti į savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Detalų sąrašą galite rasti čia: www.am.lt Prieš vežant atliekas į artimiausią aikštelę, reikėtų pasitikslinti, kokias atliekas ji priima, nes skirtingose aikštelėse priimamos skirtingos atliekos, pvz., ne visur priimamos buities pavojingos atliekos. Į aikšteles atliekas atvežti galima bet kuriuo jų darbo metu. Išsamią informaciją apie savivaldybėse veikiančias didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, jų adresus, darbo laiką ir priimamas atliekas teikia savivaldybių atstovai. Aikštelių adresai skelbiami savivaldybių ir Aplinkos ministerijos interneto svetainėse.

Akumuliatorius taip pat galima palikti transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančiose įmonėse, jeigu asmuo naudojasi šių įmonių paslaugomis, tvarkydamas savo transporto priemonę.

 

 

Panaudoti amortizatoriai - pavojinga atlieka dėl juose esančios alyvos. Alyvoje gausu sunkiųjų metalų ir kitokių kenksmingų aplinkai cheminių junginių. Išmetus automobilines detales į aplinką, užteršia didelius plotus grunto, taip pat prasiskverbia į gilesnius sluoksnius, dėl ko gali kilti pavojus užteršti gruntinius vandenis, per juos upes, bei geriamojo vandens šaltinius. Išbėgus tepalui ar dujoms, amortizatoriaus kapsulė praranda sandarumą ir  nebeatlieka savo funkcijų. Amortizatoriaus sudedamosios dalys: metalas, alyva, guma.

Perdirbimo metu sunaudojama daug mažiau energijos nei jos reikėtų naujiems produktams pagaminti. Draudžiama netinkamus naudoti amortizatorius maišyti su kitomis komunalinėmis ir ne komunalinėmis atliekomis.

Perdirbant amortizatorius, gaunamas metalas, alyva bei guma. Gautą alyvą galima regeneruoti ir gaminti aukštos kokybės bazinę alyvą arba perdirbti ne į tokį kenksmingą aplinkai krosnių kurą. Perdirbant panaudotą alyvą yra tausojama energija. Pakartotinis panaudotos alyvos rafinavimas reikalauja tik trečdalio energijos, kuri būtų sunaudojama žaliavinę naftą paverčiant alyva.

Energijos taupymas svarbus ir perdirbant amortizatoriuose esantį metalą. Gaminant metalą sunaudojama daug energijos ir išskiriami didžiuliai šiltnamio dujų kiekiai, kurie yra tiesioginiai klimato kaitos ir pasaulinio atšilimo kaltininkai. Todėl perdirbant metalą yra tausojami ne tik gamtiniai ištekliai, bet ir mažiau teršiama gamta bei taupoma energija.

Susidariusius amortizatorius gyventojai gali perduoti atliekų tvarkytojui turinčiam teisę tvarkyti tokias atliekas.

Palikti transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančioms įmonėms, jeigu asmuo naudojasi šių įmonių paslaugomis, tvarkydamas savo transporto priemonę. Atsakingai atliekas tvarkančių servisų žemėlapį galite rasti www.esuatsakingas.lt.

Panaudotų amortizatorių atliekas galima atiduoti ir į savivaldybėms priklausančias didelių gabaritų atliekų aikšteles. Detalesnį sąrašą galite rasti čia: www.am.lt. Prieš vežant atliekas į artimiausią aikštelę, reikia pasitikslinti, kokios atliekos priimamos būtent toje aikštelėje, nes skirtingose aikštelėse priimamos skirtingos atliekos. Išsamią informaciją apie savivaldybėse veikiančias didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, jų adresus, darbo laiką ir priimamas atliekas teikia savivaldybių atstovai. Aikštelių adresai skelbiami savivaldybių ir Aplinkos ministerijos interneto svetainėse.

 

Pakuočių atliekos - alternatyvus žaliavų šaltinis, jas rūšiuojant ir perdirbant gaunama nauda pramonei, tausojami gamtiniai ištekliai. Todėl yra labai svarbu pakuočių atliekas išskirti iš bendro susidarančių atliekų srauto, jas rūšiuoti ir tinkamai panaudoti, taip užtikrinant, kad nebus teršiama aplinka, o jų antrinis panaudojimas padės išsaugoti daug įvairių gamtinių resursų.

LR teisės aktai reikalauja pakuočių ir gaminių atliekas tinkamai rūšiuoti ir nešalinti kartu su nerūšiuotomis buitinėmis atliekomis, nes tik taip atsiranda galimybė kuo daugiau atliekų perdirbti ir sumažinti aplinkos taršą. Tik tinkamai rūšiuojant gaminių bei pakuočių atliekas, galima sulaukti teigiamų rezultatų.

Atsisakyti prekių pakuočių atliekų galima metant surūšiuotas pakuotes į viešose vietose pastatytus specialius atliekų konteinerius (geltonas konteineris skirtas plastikui ir metalui, žalias – stiklui, mėlynas – popieriui), priduodant atliekų supirkimo punktuose, pakartotinio naudojimo pakuotes, už kurias nustatytas piniginis užstatas, priduodant parduotuvėse.

Pakuočių ženklų reikšmės

Kad vartotojams būtų lengviau rūšiuoti, dauguma gamintojų medžiagas, iš kurių pagaminta pakuotė, žymi sutartiniais ženklais. Trikampis, sudarytas iš trijų rodyklių, besisukančių pagal laikrodžio rodyklių judėjimo kryptį, žymi, kad paženklinta pakuotė gali būti perdirbta.

Trikampio viduryje paprastai yra vienas ar du skaičiai, kurie nurodo medžiagos tipą (1-19 reiškia plastiką, 20-39 – popierių ir kartoną, 40-49 – metalą, 50-59 – medieną, 60-69 – audinius ir tekstilę, 70-79 – stiklą).

 

 

Informacija parengta, vadovaujantis Reikalavimų visuomenės švietimui ir informavimui atliekų, kurioms taikomas gamintojo atsakomybės principas, tvarkymo klausimais tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. D1-554.